Jomis siūloma leisti atsiimti ne tik paties žmogaus mokėtus pinigus, bet ir tas sumas, kurias už jį buvo mokėtos iš valstybės biudžeto ar „Sodros“ (pagal dabartinę tvarką, ši dalis pinigų nebus grąžinta).
Tiesa, tik tuo atveju, jeigu pinigus atsiims jaunas žmogus ir tik jeigu tuos pinigus jis panaudos pirmam būstui įsigyti.
Atiduotų ir valstybės mokėtus pinigus
Minėtą projektą registravo konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Lietuvoje jauni žmonės, ypač iki 35 metų, susiduria su reikšminga kliūtimi įsigyti pirmąjį nuosavą būstą.
Nepakankamas finansinis užtikrinimas neretai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios šeimos būna priverstos nuomotis būstą ilgus metus, nors stabilus nuosavas būstas yra svarbi socialinės ir ekonominės gerovės prielaida“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodo politikė.
Pasak jos, duomenys rodo, kad vidutinis 25–35 metų žmogus II pakopoje yra sukaupęs apie 3 tūkst. eurų. Esą tai yra beveik pusė pradinio įnašo regionuose ir penktadalis pradinio įnašo Vilniuje.
„Šiuo projektu siekiama sudaryti galimybę jauniems asmenims, dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupime, jei apsispręs atidaryto „lango“ metu nutraukti kaupimą – efektyviau pasinaudoti sukauptomis lėšomis ir įsigyti pirmą būstą“, – rašo G. Skaistė.
Anot jos, specialių tikslinių atsiėmimo programų įvedimas galėtų paskatinti atsiimtas lėšas investuoti tikslingiau.
Sukūrus paskatas atsiimtas iš II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti į pirmo būsto įsigijimą, esą būtų prisidedama prie pagrindinio tikslo – kad dirbantis žmogus galėtų sukauptas lėšas panaudoti nuosavam būstui įsigyti.
Išimtimi galėtų pasinaudoti tūkstančiai
Taigi, Seimo narė siūlo, kad jauni žmonės iki 35 metų, kurie reformos „lango“ metu nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas ir investuoti į pirmo būsto įsigijimą, galėtų atgauti ne tik savo sumokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet ir valstybės įmokų dalį.
Tokiu atveju pensijų kaupimo bendrovė privalėtų užtikrinti, kad išmokėtos lėšos būtų tiesiogiai pervedamos į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą.
G. Skaistės pateiktais Registrų centro duomenimis, per dvejus metus pirmą būstą įsigyjo apie 20 tūkst. asmenų iki 35 metų.
„Manoma, kad galimybe pasinaudoti sukauptomis II pakopos pensijų lėšomis ir valstybės įnašu pasinaudos apie 50 proc. jų – apie 10 tūkst. dalyvių.
Atsižvelgiant į vidutinį vienam asmeniui tenkantį valstybės įnašą (~1 tūkst. eurų), bendra numatoma valstybės biudžeto išlaidų suma per dvejų metų galiojimo laikotarpį siektų apie 10 mln. eurų“, – skaičiuoja buvusi finansų ministrė.
Dabar ji yra opozicijoje, o valdančioji dauguma gana retai priima oponentų pasiūlytus įstatymų projektus.
Pakeitė nuomonę dėl pinigų atsiėmimo
Primename, kad įstatymo pataisas dėl leidimo atsiimti pinigus iš pensijų fondų Seimas priėmė šių metų birželio 26 d.
Tada G. Skaistė priešinosi tokiam leidimui ir balsavo prieš attitinkamas pataisas. Politikė jas vadino „garo nuleidimo mechanizmu“.
Kalbėdama Seimo posėdyje konstervatorė svarstė, kad dėl pataisų „pensijos mažės visiems – ir tiems, kurie nutrauks kaupimą, ir tiems, kurie liks kaupime.“
„Nes sistema remiasi pasitikėjimu ir dalyvavimu: kai mažėja dalyvaujančių sistemoje, mažėja ir grąža, ir pasitikėjimas.
Šiuo pasiūlymu prikurta aibė paskatų atsiimti lėšas, tarp jų ir neapmokestinant finansinės grąžos, atiduodant grąžą, kuri buvo nuo valstybės įmokų, ne nuo žmogaus įmokų, tačiau nesukuriamos jokios paskatos išsiimtas lėšas panaudoti alternatyviems investavimo būdams ar kaupimo būdams“, – birželį kalbėjo G. Skaistė.
O dabar, kaip jau minėta, ji pati siūlo būdą, kaip sukauptus pinigus ne investuoti senatvei, bet į NT.
